- spjaudalas
- spjaũdalas sm. (3b) J, DŽ1, NdŽ, Kv, Rt, Rdn, Krtn, spjáudalas (3a) PŽ, BŽ369, DŽ, NdŽ
1. Vln57, SD255, Sut, N, M, LL148, L kas išspjaunama, skreplys: Nespjaudyk – kas tavo spjaũdalus ims i šluostys DūnŽ. Pritrauki dulkių, tai spjaudalaĩ kaip degutas Sdk. Ji matė tikrai, kaip lėkė spjaudalas į sieną I.Simon. Išdžiūvę spjaudalai, išnešiojami vėjo, platina džiovą rš. Gymis smirdinčiais spjaudalaĩs ir skrepliais subjaurintas DP145. Spjovė ant žemės o padarė purvą iš spjaudalų BtJn9,6. | prk.: Žmonės mato tik tą jo veidą, kurį galima rodyti. Istorija nušluostys nuo jo spjaudalus J.Avyž.
2. nuolatinis spjaudymas: I siena prapuvo nu to spjaũdalo Ms.
◊ rãganos (laũmės) spjaũdalas NdŽ; LBŽ bot. žalingasis trobagrybis (Merulius lacrimans): Ant žolės liuob būti raganos spjaudalas Prk. Seniaus ant kelio liuobėjom rasti rãganos spjaũdalą Dov. Laũmės, rãganos spjaũdalas BzF174. Raganos spjaudalai Kos196(KlvrŽ).
Dictionary of the Lithuanian Language.